paravys

×paravỹs (plg. ravas) sm. (3^b), pãravis (1) pagriovys: Pãraviu važiuoj (važiuok) atsargiai, ravas gilus! Švnč. Va, tik rasą padarė (truputį nulijo) – tuoj paraviaĩ žali Mžš. Pačiu pãraveliu važiavo KlvrŽ. Pãraviu šmotas pievos reikia palikt kada arkliui pasganyt iškinkius Skdt. Į pãravį pasimesma drobužius Užv. Ka ans pãraviu važiuo[ja], aš užsimerku: negaliu veizėti KlvrŽ.